Kas yra celibatas?

Tai tokia liga.
Kai vyras turi daug moterų.
Valstybinė šventė.
Prietaisas, kuris stovi ant altoriaus.

Kas yra Bagdadas?

Babilonijos sostinė.
Musulmonų sostinė. Na ne, ne miestas. Nenoriu apsikvailint.
Indonezijos sostinė.
Sostinė. Pakistano. Europoje.
Šalis prie Viduržiemio jūros.
Musulmonų šventasis.
Rusios caras.
Rašytojas. Rašė pasakas vaikams.
Greičiausiai narkotikas.
Gal sostinė? [Kieno?] Amerikos.
Amerikos didžiausias miestas.
Keliautojas. Keliavo aplink pasaulį per 80 dienų.
Milteliai. [Kokie?] Ką aš žinau kokie. Ką su jais daryt visiems aišku. Skalbimo milteliai.
Prietaisas laivams sustabdyti.
Liaudies šokis.
Didžiausias Lietuvos miestas. [Kodėl taip vadinasi?] Buvo kunigaikštis.
Miestas Europoje. Priklauso ES.
Izraelio sostinė. (A.Čekuolio komentaras: "Už tokį atsakymą irakiečiai nupjautų galvą.")
Gal Japonijos sostinė. Ar ne?
Prezidentas. Irako.
Miestas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Šalis prie Klaipėdos. Turime vieną,
Bus prie Čečėnijos.
Estų dainininkas.
Gal yra boksininkas.
Gal teroristų vadas.
Planeta. Zodiako žvaigždynas.
Budistų šventovė.

Kas yra Ernestas Hemingvėjus?

Rašytojas. Parašė "Ginklas ir jūros".
Parašė Šerloko Holmso nuotykius.
Sportininkas.
Einšteinas susapnavo.
Išrado elektrą.
Keliautojas, atrado Antarktidą.
Gal beždžionė.
Galbūt kirminas kenkėjas.
Kubos sostinė.
Kalnai.
Keliautojas. Keliavo į Ameriką.
Kinijos karalius.
Išradėjas. Atrado termometrą.
Romos imperatorius.
Įvedė Tarybų valdžią Lietuvoje.
Atrodo, kad bus popiežius. Popiežius tai daugiausiai rišasi su bažnyčia.
Mokslininkas, gal matematikas. Gal graikų. Kažkas toje pusėje.
Kapitalizmą atrado.
"Senis ir ginklai". Jo kūrinys.
Sukūrė futbolą.
Gydytojo priesaika.
Karo vadas.
Parašė pasaką apie pelenę.
Atradęs atominę bombą. Turbūt mėgino ją. Nesprogo.
Buvo Amerikos prezidentas.
Įvedė Tarybų valdžią Amerikoje.
Turbūt musulmonų šventasis.
Gal Kinijos sostinė.
Gal Argentinos sostinė.
Filosofas. Išrado, kad žemė apvali.
Seimo narys. [Koks jo vardas?] Jonas Hemingvėjus.

Kas yra Lietuvos respublikos vyriausybė? Kaip atsiranda? Kas vadovauja vyriausybei?

Vyriausybėje sėdi Paulauskas, Brazauskas, o dabar ir Paksas.
Paskiria mokslininkai.
Sąjūdis išrenka vyriausybę.
Konstitucinis teismas.
Paskiria Jungtinės Tautos.
Išrenka Europos Sąjunga. [Tikrai?] Taip.
Lietuvos vyriausybė taiso konstituciją.
Priima Seimo priimtus įstatymus.
Nustato visą darbo dienotvarkę. [Kieno?] Seimo.
Ministras pirmininkas rašo dekretą.
Atšaukia tai, ką nutaria Seimas.
Pagrindinis darbas yra priimti Prezidento priesaiką. Ar ne?

Kas renka vyriausybės vadovą?

Centro komitetas.
Generalinis sekretorius.
Pirmasis sekretorius.
Eksprezidentas.
Vyriausias ministras.
Generalinis ministras.
Seimo narys. [Ar vienas?] Jų daug yra.
Seimo pirmininko pavaduotojas.
Prezidentas. [Ar ne ministras pirmininkas?] Tikrai ne!
Vyriausybės konferencija.
Meras.
Monsinjoras.
Kapelionas.
Vyriausybės generalinis direktorius.
Generalinis prezidentas. Gal...

Kas yra Vatas?

Išradėjas, Krosnį išrado.
Gal mokslininkas.
Gal baterijas išrado. [Kokias?] Kaip kokias? Baterijas.
Fizikas.
Elektros išradėjas.
Arklio jėga. Tai vienas vatas.
Elektros matavimo vienetas. Matuoja greitį.
Srovės kryptį matuoja.
Lemputės siūlelio storis.
Elektronų kiekis.
Elektros ilgį matuoja.
Elektros slėgį matuoja.
Elektros tūrio matavimo vienetas. [Kiek telpa į tą vienetą?] Nu taip.
Dešimt kilovatų - tai vatas. Ar ne?
Vatas stipresnis nei kilovatas.
Vatas - išradėjas. Išrado elektros lemputę.
Išmatavo kiek arklys galingumo turi.
Mokslininko garbei pavadintas, kuris parašė pirmą fizikos knygą.
Dirbo kas susiję su elektra.
Vatai - voltai. Svorio vienetas. Panašiai reiktų manyti kaip vienas kilogramas.
Mato vienetas. Matuoja varžą.
Aukštis. Kiek vatų aukščiau, žemiau.
Pinigai. Vokietijos.
Išrado vandens išgaravimą.
Žmogaus pavardė. Išrado geležį. Iki to laiko niekas nežinojo.
Ginklas. Tikriausiai. [Kaip vadinasi?] Vatas.
Išrado dirižablį [Kas tai yra?] Toks didelis. [Ką su juo daro?] Skraidantis kažkoks toksai.
Rusijos smulkus pinigas.
Kempinėlė valymui. Virtuvėje naudoja.
Kavos aparatas.
Rašytojas. "Septyni nykštukai."
Poetas.
Kelio ženklų išradėjas.
Išrado orų spėjimą.
Išrado, kad Žemė sukasi aplink mėnulį.
Belgijos pinigas. Nestambus.
Gal pinigas.

Kas yra Liublino unija?

Sutartis dėl interneto steigimo.
Prisijungimo prie Jungtinių Tautų sutartis.
Sutartis dėl Rusijos panaikinimo.
Sutartis dėl ES sukūrimo.
Bulgarijos prijungimas prie Lietuvos.
Sutartį pasirašė Hitleris su Lietuva.
Gal Lietuvos ordinas.
Suvienodinti pinigus Lietuvos ir Amerikos. Pasirašė Bušas ir Adamkus.
Naujas Prezidentas, kuris nueina į Seimą ir pasako kalbą. Sukalba Liublino uniją.
Trąšos.
Kortų žaidimo taisyklės.
Musulmonų vestuvės.
Žvejų masalas.
Pagrindinis Lietuvos įstatymas'
Sutartis dėl pasaulio pabaigos.

Kokio dydžio Žemė?

200 milijardų kilometrų.
400 tūkst. kilometrų.
800 kilometrų.

Apie ką sukasi Žemė? Kur yra Žemės ašis?

Apie savo ašį. Ašis kur mes stovim.
Žemės ašis yra Lietuvoje.
Žemės ašis yra Paryžiuje..
Žemės ašis yra Afrikoje ant pusiaujo.
Apie Saulę, apie mėnulį sukasi.
Visos planetos laikosi ore kaip ir Žemė. Sukasi aplink ašį per 10 metų.
Apsisuka per 100 metų.
Žemės ašis arba Paryžiuje arba Niujorke.

Kiek Žemė turi palydovų?

Žemė turi 4 palydovus. [Kokius?] Tokia Venera yra.
12 palydovų turi. Jupiteris...
16 palydovų. Gal Jupiteris. Nežinau...

Kiek Žemė turi žemynų?

61 žemynas.
Vienas žemynas. Žemė.
6 žemynai.Žemėje vienas žemynas.
60 žemynų žemėje. Didesni, yra ir mažesnių.
240 žemynų. Afrika, Naujoji Zelandija, oi... Dar kokie?.. Didžioji Britanija...

Kiek Žemėje gyventojų?

17 milijonų.
23 milijonai.
30 milijonų.
Septyni milijonai trys šimtai milijardų. (Šitą tikrai reikia išgirst.)
120 milijardų.

Koks aukščiausias kalnas?

6 tūkst. metrų aukščiausias kalnas. Garastas.
Aukščiausi kalnai Žemėje Šatrijos ir Rambyno.

Kiek valstybių Žemėje?

Valstybių Žemėje yra apie 100.
Apie milijoną valstybių.

Kodėl keičiasi metų laikai?

Žemė sukasi apie Marsą.
Mūsų Žemė plokščia!

Kas yra Žakas Širakas?

Valstybė prie Egipto.
Legendinis karo vadas. Lyg ir negyvas.
Baltarusijos sostinė.
Vokietijos premjerministras.
Parašė himną. Gal Lietuvos.
Putojantis vynas.
Meškerė skirta žvejoti.
Autorius, kuris išrado automobilį.
Izraelio prezidentas. [Kokios tautybės?] Tautybė kokia yra?
Irako prezidentas.
Huseino pavaduotojas karo reikalams.
Mongolijos prezidentas su siaurom akim.
Amerikos prezidentas. Taip, Žakas Širakas.
Prancūzijos karalius.
Indėnų vadas. Gal toks, kuris turi savo gaują.
Nu toks kirminas kur slyvoj sėdi.
Miestelis prie Klaipėdos.
Miestelis prie Telšių.
Anglijos karalienės vyras.
Čečėnų vadas.
Artistas, vaidino "Kliudžiau".
Vėjo greičiui matuoti.
Arkliams pakasyti toks prietaisas.

Astrologija - mokslas apie žvaigždes, apie dangaus kūnus, kurių nekintantys judėjimo dėsniai leidžia aprašyti permainingą gyvenimo tėkmę. Mokslas apie kosmoso amžinumą ir būties begalybę, nepriekaištingo grožio skaičiaus aparatus apjungiantis laikinumą ir amžinybę. Mokslas, kuris, nagrinėdamas momento horoskopą, bet kurio proceso esme laiko kosminę laiko charakteristiką ir padaro ją mums akivaizdžiai matoma. Patį žodį horoskopas galima išversti kaip "stebiu laiką, valandą". Stebiu laiko momentą, kuris kitą akimirką taps kitu.

Dabar astrologija yra taip pat ir mokslas apie kiekvieno žmogaus unikalų "aš". Unikalų kaip ir jo gimimo akimirka. Tik viena iš begalinės akimirkų eilės - ir visgi įsikūnijusi žmonių pasaulyje kaip individualių žmonių pasireiškimų laisvė. Asmenybės, gimusios tą sekundę. Ir asmenybės tikslas - papasakoti pasauliui, koks nuostabus buvo gimimo akimirksnis, o kad tai įvyktų, reikia išugdyti savo atsineštą turtą, panaudoti gabumus, tampant savo likimo kūrėju. Astrologija - žinojimas apie žmogų, besiremiantis kosmosu - leidžia susimąstyti apie kiekvieno iš mūsų egzistavimo tikslą ur aukštesnę paskirtį. Bet tai - daugiau šiuolaikinis požiūris į astrologiją. Senovės astrologams buvo neaktualu tirti atskiros žmogaus sielos psichologiją. Jie užsiėmė svarbesnių žmogiškosios giminės išgyvenimui gamtos procesų, valstybės istorijos prognozavimu.

Astrologija - seniausias žmonijos mokslas, ji yra civilizacijos bendraamžė. Astrologinio požiūrio į pasaulį gimjimu galima laikyti tą momentą, kai žmogus atkreipė dėmesį į gamtos cikliškumą, gyvenimiškų reiškinių pasikartojimus. Bet sisteminga sezonų ir žvaigždėto dangaus stebėjimų pradžia yra susijusi su žemdirbystės vystymusi. Saulės ir Mėnulio vaidmenis gamtos cikluose žmogus irgi ne iš karto suvokė. Pirmykštis primityvus kalendorius - tai tik liaudies pastebėjimų sąrašas. Toks kalendorius atsiranda kiekvienoje tautoje. Bet kadangi seniausia mums žinoma civilizacija yra Egiptas, natūralu palikti jam prioritetą būti astrologijos šaltiniu. Tokiu būdu galima sakyti, kad prieš 6-7 tūkstančius metų astrologija jau egzistavo.

Egipto astrologija buvo paremta nejudančių žvaigždžių stebėjimu. Cikliški įvairių žvaigždžių patekėjimai danguje žemdirbiui siejosi su atitinkamais sezoniniais darbais ir tapo žemės ūkio metų (ūkinių metų) pagrindu. Šiuos metus Egipte sudarė 365 dienos, jie prasidėdavo pasirodžius danguje Sirijui. Sirijaus patekėjimas pranašavo Nilo potvynį. Metai susidėjo iš 3 dalių: keturi "potvynio" mėnesiai, keturi "augimo arba grūdų" mėnesiai ir dar keturi "speigo arba derliaus rinkimo" mėnesiai. Kadangi realūs Saulės metai susideda iš 365,25 paros, tai metų pradžia turėjo judėti. Hipotetiškai ji buvo siejama su jaunatimi, ir egiptiečių metai buvo paprastai sudaryti iš 12, bet kartais iš 13 mėnesių.

Tokiu būdu egiptiečių kalendoriaus koordinatėmis buvo žvaigždės ir Mėnulis. Žvaigždės padėjo nustatyti metų dienas, o ilgus amžius trukę stebėjimai, ką ši diena atneša skirtingais metais, sukūrė kalendorių kiekvienai dienai. Mėnulis galėjo padalinti metus į 12 dalių ir sukurti vaizdinius, susijusius su metų laikais, iš kurių vėliau išsikristalizavo Zodiako ženklai. Zodiako žvaigždynai, kuriais naudojamės dabar, atitinka Egipte rasto Denderio kalendoriaus žvaigždynus. Tačiau žvaigždynų vaizdiniai, ko gero, Egipto astrologijoje buvo nauja banga ir atsirado ne be Babilono įtakos.

Jei Egipto astrologija - tai statiška nejudančių žvaigždžių ir amžinai besikartojančio Saulės ciklo astrologija, tai Tarpupis akcentavo dinamiškajį aspektą - nepasikartojantį santykį tarp įvairiu greičiu judančių objektų: šviesulių ir planetų. Egipto astrologijoje, kaip ir daugelyje mitologinių tradicijų, be Saulės ir Mėnulio ypatingas dėmesys buvo skiriamas "rytinei" ir "vakarinei" žvaigždei - Venerai, lydinčiai Saulę tai leidžiantis, tai tekant. Kitos planetos domino mažiau. Senolių dėmesį Menuliui ir Venerai galima paaiškinti ir astrologiškai: jų poveikis labiausiai paliečia emocinę ir psichinę žmogaus pusę, kai tuo tarpu kitos planetos daugiau susijusios su išorine ir protine veikla.

Babiloniečiai sudievino visus dangaus kūnus, prilyginę planetas šviesuliamns ir suformavę klasikinę "septenerio" - "septyniukės" sistemą: du šviesuliai ir penkios regimos planetos. Ši sistema vėliau buvo naudojama Graikijoje, Indijoje, arabų pasaulyje ir viduramžių Europoje. Planetų judėjimo per nejudančių žvaigždžių dangų tyrimas tapo astrologijos kaip mokslo pagrindu. Būtinybė nustatyti ir lyginti tar savęs įvairių objektų buvimo vietą, pareikalavo sukurti tikslią koordinačių sistemą, kuria ir tapo Zodiako ženklai. Jų yra dvylika, kadangi laiko skaičiavimai Babilone rėmėsi Mėnulio fazėmis ir netgi ankstyvieji Babilono ir Asirijos žvaigždžių ir žvaigždynų sąrašai išlaiko santykį su 12 mėnesių.

Mes naudojamės babiloniečių žvaigždynų pavadinimų sistema - tiesa, su kai kuriomis graikų padarytomis pataisomis. Avinu graikai pavadino babiloniečių "Aukotoją" (kita versija "Samdomas darbininkas", Vandenis iš pradžių buvo "Vežėju", Žuvys - "žuvų uodegomis", Ožiaragis - "Žuvimi" (ir graikų šaltiniuose šis žvaigždynas vaizduoja gyvūną su žuvies uodega). Keitėsi ir žvaigždžių pavadinimai, nors šiaip jie sutampa ir skirtinguose vaizdiniuose galima rasti panašią prasmę, kas liudija apie tradicijų perimamumą. Astrologijos vystymęsi ir plitime Babilonas suvaidino lemiamą vaidmenį ir taip buvo neatsitiktinai. Astrologija šiai šaliai buvo valstybine religija.

Pirmieji horoskopai (šių dienų prasme) atsirado irgi Babilone, ne vėliau kaip V amžiuje pr. Kr. Pradedant nuo III a. pr. Kr. Išeiviai iš Priešakinės Azijos aktyviai platino astrologiją senovės pasaulyje. Yra žinoma, kad Babilono žyniai įkurdinėjo Graikijoje Astrologines mokyklas, o Romoje pats žodis "chaldėjas" - genties pavadinimas - ėmė reikšti astrologą. Egipte mokslas apie žvaigždes irgi buvo aukšto lygio. Bet tuo metu, kai jaunosios civilizacijos pradėjo suvokti senovės žinias, astrologija Egipte vis dar buvo slaptas mokslas, neprieinamas nepašvęstiesiems, kai tuo tarpu chaldėjų žinios buvo prieinamos visiems. Ir Egipto tradicijos mūsų nepasiekė, nors akivaizdus ryšys tarp astrologijos ir Taro kortų, pagal kurias galima atstatyti egiptiečių pašventimo ritualus. Tačiau šiuolaikinė astrologija - tai visų pirma žinios apie planetas, o ne žvaigždes. Remiamasi babilono tradicijomis. Tiesa, už kosmologijos pagrindus Graikija, o per ją ir Europa, yra skolingos Egiptui,kur įgijo išsilavinimą tokie graikų genijai kaip Eudoksas ir Pitagoras.

Graikai sukūrė nuosavus kosmologinius vaizdinius apie dangaus kūnų rutulio formą ir jų judėjimą apskritimu vardan dangiškos harmonijos. Iš graikų pasaulio tvarkos vaizdinių astrologine prasme įdomiausia yra Pitagoro filosofija. Matematinė Kosmoso sistema - graži ir logiška, nors truputį abstrakti - tokį mes dabar matome graikų pasaulėžiūros idealą. Babilono pranašaujanti astrologija, kaip empirinės žinios, plačiai Graikijoje nepaplito ir praktinis jos aspektas išpopuliarėjo jau Romoje. Bet graikų kultūrai ši astrologija poveikį padarė.

Babilone planetos buvo vadinamos dievų vardais. Kartais tai reikšdavo, kad planetos - tai dievų kūnai ir pats žodis "planeta" Babilone reiškė "vertėją", mat buvo manoma, kad planetos paaiškina, "išverčia" žmonėms dangaus valią. Graikai perėmė dievų ir planetų ryšį, tiesa, jie pažvelgė į šį reikalą kūrybiškai ir suteikė planetoms savo dievų, atitinkančių babilonietiškuosius, vardus. Ir jau iš graikų mitologijos planetos-dievai pakliuvo į Romą. Turėjo graikai ir savo planetų pavadinimus, kurį laiką vartotus mokslinėje literatūroje.

Merkurijus - "stilbonas" - spindintis, kibirkščiuojantis. Marsas - "pirojus" - ugninis, liepsningas. Saturnas - "fenonas" - švytintis. Venera - "gesper" ir "fosfor" - rytinė arba vakarinė žvaigždė.

Iš pradžių graikai galvojo, kad tai dvi skirtingos planetos ir tik Pitagoras atnešė iš Egipto mintį apie tai, kad ji viena. Atsiradus dieviškiesiems planetų ekvivalentams, jie kurį laiką dar buvo vaizduojami nupasakojami: Merkurijus vadinosi "Hermio žvaigžde" ir tik vėliau imta sakyti tiesiog Hermis. Mes dabar naudojamės romėniškais pavadinimais, kurie paremti graikiškais. Tačiau iki Petri I Rusijoje planetos buvo žymimos graikų dievų vardais, kadangi antikinė kultūra, kaip ir krikščionybė, į Rusiją atėjo per Bizantiją.

Graikų žodis "planeta" ar, bizantietišku tarimu - "planida", reiškia "klajojanti" - judanti per nejudančius žvaigždynus žvaigždė. O graikiškas žodis "aster" - žvaigždė - yra kilęs iš Babilono meilės ir vaisingumo deivės Ištarės, antikinėje mitologijoje žinomos kaip Astarta, kurios vardas savo ruožtu verčiamas kaip tiesiog "deivė". Šio vardo atgarsiai šiandien girdimi daugumojekalbų - nuo persų "stark" ir arabų "achtar" iki anglų "star", vokiečių "stern" ir italų "stella".

Astrologija, išvertus iš graikų kalbos plačiąja prasme reiškia "mokslą apie žvaigždes", tuo metu kai žodžio "astronomija" prasmė buvo - dangaus kūnų tyrimas fizine prasme. Kartu su astrologija ir astronomija Graikijoje egzistavo dar ir "astromantija" - "būrimas pagal žvaigždes" ir netgi "astrologika". Astronomija, tyrusi tik fizinį astrologijos aspektą, buvo laikoma tik jos sudėtine dalimi. O astrologija aprėpė pasaulėtvarką apskritai - ir žmogų, kaip jos viršūnę - ir nesiribojo tik astromantija. Astrologinė tematika pastebima Aristotelio metafizikoje.

Ptolemėjus, su kurio vardu siejame geocentrinės astronominės sistemos sukūrimą ir pagrindimą, apibendrino tai, ką sužinojo apie žvaigždes ir planetas antika (4 tomų darbas "Tetrabiblos"). Praėjus šimtmečiui po Ptolemėjaus mirties, žlugus Romos imperijai, astrologija ir astronomija buvo Europoje užmiršta kartu su antikine kultūra. Galbūt neigiamą vaidmenį čia suvaidino krikščionių bažnyčia ir, iš dalies, vienas iš ankstyvųjų jos autoritetų Augustinas (354-430). Krikščionybė, atmesdama senąjį mokslą, siūlė iš principo naują pažinimo kelią ir Augustinas, manęs, kad kintamų būties formų pažinimas galų gale neprives iki esmės, kritikavo astrologiją kaip ir kitus žinojimus, pakeičiančius betarpišką kontaktą su Dievu ir taip atitraukiančius nuo Tiesos. Be to, astrologija ėmė sietis su netikėliais musulmonais, kadangi arabų pasaulyje šis mokslas toliau vystėsi.

Arabai turėjo tą patį babilonietišką šaltinį, gautą per antikinę kultūrą. Kai 640 metais jie užgrobė Aleksandriją, jie išsivežė į Bagdadą Ptolemėjaus kūrinius, kur po dviejų amžių jie buvo išversti. Iš ten ir gavo juos Europos viduramžių kultūra. Arabų matematinis pomėgis paliko astrologijai daug skaičiavimo metodų kaip gauti informaciją iš žvaigždžių. Tai visų pirma išvestinių taškų tarp planetų, kuriems buvo teikiama savarankiška reikšmė, apskaičiavimas.

O Europai prireikė dar vieno autoriteto - Tomo Akviniečio (1225-1274), grįžusio prie Aristotelio idėjų, kurias plėtojo arabai. Astrologija vėl legalizuota. "Neigti žvaigždžių įtaką - tai neigti Dievo karalystę ir Apvaizdą" - po trijų amžių pasakė žinomas astronomas ir astrologas Tichas Brahė. Astronomija palaipsniui išeina į pirmą planą, bet ir toliau lieka glaudžiai susijusi su astrologija kaip grynai teorinis mokslas liekas susijęs su savo praktišku panaudojimu. Ir XVII amžiuje astrologija su astronomija keičiasi vietomis. Kepleris, priverstas pelnytis duoną horoskopų sudarymu, rašo viename laiške: "Geriau leisti almanachus su pranašystėmis, nei prašyti išmaldos. Astrologija - astronomijos dukra, nors neteisėta ir argi ne natūralu, kad dukra maitintų savo motiną, kuri gali mirti iš bado". Mūsų laukus pasiekė Keplerio aprašytas jo paties horoskopas, kuris parodo, kad tikslai protui ne visada svetima psichologija.

Viduramžių astrologijos pagrindas buvo "magų žvaigždė" - septynių planetų sistema, kur planetos atitiko 7 savaitės dienas ir 7 žinomus metalus. Metalų ir žvaigždžių simboliai nesiskyrė ir jei cheminiai elementai buvo suvokiami kaip materialaus pasaulio sandaros atomai, tai planetos buvo laikomos idealiomis substancijomis, iš kurių sudaryta Visata. Jei paimsime savaitės dienų pavadinimus, aptiksime stulbinantį sutapimą. Nuo Anglijos iki Kinijos sekmadienis - Saulės diena, pirmadienis - Mėnulio. Europoje, kaip ir Indijoje, antradienis pašvęstas Marsui, o Kinijoje - tai ugnies stichijos diena (Marsas - ugnies stichijos planeta). Trečiadienis - Merkurijaus, ketvirtadienis - Jupiterio, penktadienis - Veneros, šeštadienis - Saturno diena. Be to, visame pasaulyje savaitės dienų skaičius yra 7. kas tai - sutapimas, bendras šaltinis? Ar bendras Žemei ritmas, kosminis dėsnis, savotiškai atsispindintis skirtingose kultūrose?

Indijoje - savi žvaigždžių ir planetų pavadinimai, skirtinga nuo europietiškosios astrologijos tradicija (savo kilme), tačiau susijusi su Tarpupiu. Kinų tradicija kūrėsi savarankiškai. Neskubus Rytų charakteris vertė kreipti dėmesį į stambius ciklus: 12 metų Jupiterio periodą ir 29,58 metų Saturno periodą, kurie drauge sukuria 60 metų ciklą, tapusį rytietiško horoskopo pagrindu. Kinų žemdirbių civilizacija aktyviai sutikrindavo savo gyvenimo ritmą su žvaigždėmis, I kinų imperatorius turėjo kelis astrologus, kurie už pranašysčių tikslumą atsakė galva. Bet kinų kultūra daug jaunesnė už Egipto ir negalima garantuoti, kad ji neturėjo ankstesnių šaltinių. Su Egiptu irgi ne viskas aišku. Yra versijų, kad egiptiečiai gavo žinias apie kosmosą iš savo pietinių afrikietiškų kaimynų, iš dalies iš dogonų, kurie suvaidino tarpininkų vaidmenį tarp šiuolaikinio pasaulio ir hipotetinės Atlantidos, o gal ir su nežemišku protu.

7 dienų ritmą galima paaiškinti tuo, kad septynios dienos - tai ketvirtadalis Mėnulio ciklo, o Mėnulio fazės visur buvo laiko matavimo pagrindas. Bet kodėl mėnulio diena - pirmadienis, iki šiol lieka mįsle. Be to, viduramžių sistema gretino planetas ne tik su savaitės dienomis, bet ir su mėnesiais.

Saulė ir Mėnulis turėjo po vieną mėnesį, o penkios planetos - po du. Planetos ir mėnesiai taip pat priklausė 4 stichijoms - žemei, vandeniui, ugniai ir orui, kurie buvo laikomi elementais, pasaulio sandaros plytomis. Ugninis Saulės kamuolys buvo siejamas su ugnimi, potvynius ir atoslūgius keliantį Mėnulį siejo su vandeniu, o penkios kitos planetos gavo po dvi stichijas ir tokiu būdu atgimė sistema iš 12-os komponentų, sudarančių 12-tą dalį metinio ciklo mėnesių.

Mokslas apie keturias stichijas egzistavo Senovės Graikijoje (Aristotelis), taip pat jis pasiekė mus iš Egipto 4 žaidimo kortų mosčių pavidalu, kurioms pradžią davė taro kortos. Remdamasis viduramžišku stichijų supratimu, Kantas išvystė 4 temperamentų teoriją, kuri tapo šiuolaikinės psichologijos baze. Ugnies stichija - ūmus, energingas choleriko temperamentas, vandens stichija - uždaras, inertiškas flegmatikas, oras - lengvas, linkęs bendrauti sangvinikas, žemė - sunkus, pesimistiškas melancholikas. Tačiau astrologija - sudėtingesnis mokslas nei jos dukra psichologija. Astrologija išskiria kaip pagrindinius ne 4, o iškart 12 žmogaus charakterių, tiksliau, 12 statiškų (Zodiako ženklai) ir 12 dinaminių (planetos) psichologinių komponentų, kurių skirtingi deriniai ir tarpusavio poveikiai žmoguje ir nulemia jo individualų charakterį.

Vystantis astrologijai, atradus naujas planetas, astrologija ne tik nustatė jų psichologinį poveikį ir rasdavo joms vietą ankstesnėje sistemoje, bet ir pranašavo astronominius atradimus. Taip Nostradamas prieš 200 metų išpranašavo Neptūno atradimą. Dabar astronomija beveik atstatė 12 planetų sistemą: Neptūno ir Plutono judėjimo nukrypimai kelia įtarimą, kad už Plutono orbitos egzistuoja dar viena planeta, astrologų vadinama Prozerpina, sprendžiant pagal įtakos pobūdį ir vietą, kurią turi gauti ši planeta bendroje sistemoje. Dabar jos vietoje naudojamas stambiausias asteroidas Cerera (pagal mitologiją - Prozerpinis motina), kuris turi panašias astrologines savybes. Kaip dar viena planeta kartais naudojamas planetoidas Chironas, esantis tarp Saturno ir Urano orbitų ir atrastas 1977 metais.

Nugalėta astronomijos, astrologija neilgai buvo užmiršta. Pasibaigė racionalizmas ir materializmas, ir XIX amžiuje ji atgimsta kartu su susidomėjimu viskuo, kas mistiška, iracionalu. Kaip senovės Roma, Europa trokšta žinoti savo likimą - ir tik XIX amžiaus pradžioje imta žvelgti į paveldėtas iš amžių glūdumos žinias rimčiau, atliekant plataus masto statistinius tyrimus ir atidarant astrologinius institutus. Vakaruose ir JAV astrologija naudojama psichologijoje ir medicinoje. XIX a Europoje atsirado ir buvo smulkiai išnagrinėta taip vadinama "būstų" sistema - valandinės charakteristikos, leidžiančios patikslinti įvykių pranašavimą. Tai nėra mūsų laikų išradimas - pirmą kartą būstų, arba "likimo dalių" idėją randame III a. pr. Kr. Graikų astrologo Manilijaus "Astronomikoje", nors ten jų reikšmės buvo labai skirtingos nei šiuolaikinės.

Astrologija ir toliau vystosi. Dabar tai mokslas apie kosminių ritmų atsispindėjimą gyvojoje ir negyvojoje Žemės gamtoje. Jis paremtas planetų judėjimo koordinatėmis ir geocentrinėmis bei heliocentrinėmis sistemomis. Geocentrizmą paprastai aiškina taip, kad atskaitos tašku žmogui yra Žemė, fiksuojanti visus atmosferinių procesų ritmus, ir jau iš Žemės juos gauna žmogus, būdamas jos gamtos dalis. Heliocentrinė sistema tarnauja viršgamtinių žmogaus savybių aprašymui. Žvelgdama į Žemę kaip į vieningą organizmą, skirdama dėmesį visuomeniniams procesams ir žmogui kaip dvasinei būtybei, astrologija skiriasi nuo paralelinio mokslo - kosmobiologijos. Kosmobiologija empiriškai tiria saulės ritmus ir saulės aktyvumo parametrų pagrindu siekia pasekti kol kas tik atmosferinius ir fiziologinius procesus, vykstančius gamtoje ir šmogaus organizme. Pastaruoju metu kartais kyla tendencija pavadinti astrologiją kosmobiologija, kad atribotų ją nuo gryno mokslo ir įvairiausio okultizmo pasekėjų. Bet šios dvi pažinimo šakos turi skirtingus pamatus ir kosmobiologijos stebėjimų nepakanka, kad būtų išdrįsta prasiskverbti į žmogaus psichiką. Jų sujungimas, kaip ir griežtų biofizinių argumentų astrologijos naudai ieškojimas - ateities problema.

Nežiūrint į daugelį amžių siekiančias tradicijas, astrologinio pažinimo šaltinis buvo ir yra tiesioginė patirtis. Mūsų psichologija ir požiūris į pasaulį bėgant laikui nuolat kinta, todėl susijusių su saulės sistemos ritmų įtakomis pasąmoningų procesų ir juos lydinčių išorinių įvykių astrologinė interpretacija turi atitikti laiko pokyčius. Praeito amžiaus astrologinės traktuotės kartais atrodo tiesiog juokingos.

Be to, kosminių įvykių žemiškai interpretacijai įtaką daro ir geografinė koordinatė: visgi įvairių šalių gyvenimo stilius skiriasi, ir neatsitiktinai kiekvienoje kultūroje kuriami ir naudojami savi horoskopai.

Šiuo metu kilęs platus susidomėjimas šiuo senu mokslu kelia uždavinį, kad astrologija išsivaduotų iš okultizmo ir taptų visuotinai prieinamu žinojimu, o laikui bėgant, iš bulvarinių skilčių peraugtų į institutus, padėtų medicinai, psichologijai, filosofijai, užimtų tą vietą tarp kitų mokslų, kurią turi teisę užimti.

1.Intro

2.Šis Bei Tas

3.Žodžių Magija  

4.Štai Tokia Tema

5.Skitas  

6.Širdimis Į Širdį

7.Sūnūs  

8.Destrukcija

9.Muzika  

Banus:

10.Šis Bei Tas (Remix)  

11.Šis Bei Tas (Instrumentalas)

12.Štai Tikia Tema (Instrumentalas) 

13.Muzika (Instrumentalas)

14.Destrukcija (Instrumentalas) 

1.Intro

2.Tai, kas Buvo Vakar 

3.Opi daro Opą 

4.Apie Viską ir Apie Nieką

5.Reformatorius  

6.Skitas 3

7.Žymėk Savo Kelią  

8.LT vs LA

9.Stumk  

10.DM & Psh

11.Nieko Asmeniško 

12.Žmonės - Tai Knygos

13.Kas Gali Būti  

14.Sustok Nors Minutėlei

15.Outro Pjanai Still [bonus track]  

 Šiurpulys. Visą kūną kaustantis, nesiliaujantis, išspaudžiantis šaltą prakaitą. Viena diena. Dvi dienos. Ne, viskas susimaišė... Galima būtų pradėti iš naujo, jei ne tas prakeiktas šiurpulys... Ir tas laikrodis...

Tik Tak...

Vakaras. Dangus apdengtas pilkų debesų virtine. Dulksna. Ta nepaliaujama drėgmė. Ir baimė. Persmelkusi tuščias gatves, kuriose jau sutemus retai sutiksi net ir skubantį žmogų. Tik vėjas. Beplaikstantis laikraščių puslapius ant šaligatvių. Kiek laiko tai jau trunka? Mėnesį. Du. Kam skaičiuoti... Laikas nepavaldus baimei. Jie nėra sąjungininkai. Laikas tėra stebėtojas. Kaip ir šis aukštas bokštas su šimtamečiu laikrodžiu...

Tik Tak...

Kur aš? Net neverta klausti, kas aš... Jokių šansų sužinoti. Pabėgti nuo savęs neįmanoma, net ir turint privilegiją, kai nežinai savo esybės... Tik tūnantis savyje, kaip nenuslopinamas skausmas. Taip, skausmas. Kad primintų: Aš egzistuoju. Bet kada pagaliau ateis palengvėjimas!? Šiandien... Rytoj... Nekenčiu laiko!

Tik Tak...

Tuščia. Nyku. Net baruose mažai kas lankosi. Laikraščiai ir televizija nieko daugiau nerašo ir neskelbia, kaip tik tai. Perspėjimai kabo ant kiekvieno kampo. Plaikstosi vėjyje. Nedrįsk prieš dvyliką nakties net ir žingsnio žengti gatvėmis, jei brangini savo gyvybę. Kodėl? Niekas nėra užtikrintas tuo, ką žino. Gandai sklinda greičiau, nei eina laikrodžio rodyklė...

Tik Tak...

Aš noriu iš čia ištrūkti... Pabėgti. Bet... Kur išėjimas!? Padėkit, būkit geri... Visos sienos išklotos baltu audeklu. Taip pat ir visi daiktai kambaryje. Kam... Ką ruošiatės daryti su manimi... Jei ne tas skausmas. Ar troškimas... Nebežinau, kuris iš jų yra stipresnis. Aš žinau, ko trokštu labiausiai. Taip! Pašalinti iš čia tiksintį laikrodį... Surasti ir sudaužyti.

Tik Tak...

Ei, drauguži, atsargiau. Žiūrėk, kur eini. Visi mes skubame, tik nereikia stumdytis. Pasitrauk. Ei, kas tau yra? Nebegaliu. Paleisk mano striukę, bičas, nes nesurinksi... Mano akys nieko nebemato.... Jūs tik pažiūrėkit į šį valkatą. Tik bukas skausmas galvoje ir.... Ei, sakau tau, kad paleistum gražiuoju. ...tas garsas, veriantis, smeigiantis.. Velnias, ko aš čia terliojuosi su juo. Še tau, gal maža nepasirodys... Tai tavo laikrodžio tiksėjimas varo mane iš proto! Atiduok jį. Sulaužysiu, sudaužysiu, sutrypsiu.... Cha cha, žiūrėk, ko užsimanė. Gal nori keistis? Į tą tavo kryželį ant kaklo? Tas tiksėjimas.... Palik jį, jau vėlu. Pamatysi, bus šviežia naujiena apie jį rytoj.

Tik Tak...

Niekur jo nerandu. Juk jis negali būti nematomas... Iščiupinėjau visas sienas. Grindis. Net lubas. Nieko. Tik kraujo kvapas. Ir skonis burnoje. Mano? Nesu tikras... Nieko nejaučiu, lyg nebūčiau pabudęs. Bet žinau. Maniakiškas juokas iškreipia veido kontūrus. Konvulsiški rankų mostai dreskia visus audeklus žemyn. Velniop viską. Akis skauda nuo to baltumo...

Tik Tak...

Pats pirmas sakinys, išgirstas gatvėje, metro, darbe, mokykloje. Kas šiąnakt atsitiko? Dažniausiai šis klausimas užduodamas smalsiai, tarsi tarp kitko. Lyg aptarinėjant paskutines sporto rungtynes... Juk ne man tai nutiko! Kodėl turėčiau jaudintis? Bet baimė išlieka visagalė. Įtari. Atsargi. Nepažįstami žmonės nužiūrinėjami. Kartais net apdaužomi. Kad žinotų. Ir jie. Ir mes patys. Greitai temsta. Artėja draudžiama valanda.

Tik Tak...

Atėjo laikas. Jau? Tik Tak.... Kambarys netvarkoje. Apleistas, purvinas, visi baldų uždangalai sudraskyti, sumesti ant žemės. Vienintelis daiktas tik pusiau uždengtas. Atidengtoje dalyje atsispindi nuo lango gatvės žibinto šviesa. Tik Tak.... Apšviečia priešais sėdinčiojo siluetą. Atsispindi beformiai veido kontūrai matomoje veidrodžio dalyje. Iškreipti. Pasikeitę. Iš laimės, iš nekantrumo. Tik Tak.... Kretančiame kūne virpa drabužių draizgalai ir prie grandinėlės pritvirtintas kryželis. Tik Tak.... Pagaliau. Ir kambaryje ir visame mieste sutilindžiavo laikrodžiai. Dvylika.

Ar Mėnulis jau gyvenamas?

1996 metais amerikietis daktaras Edvinas Raisa, vienas projekto "Apolonas" dalyvių, išleido savo knygą "Prarastas kosmosas". Joje autorius tvirtina, jog tiek JAV, tiek buvusios TSRS sudarytos Mėnulio tyrinėjimo programos nuo septintojo dešimtmečio vidurio sustabdytos, nes Mėnulis jau turi savo šeimininkus, kurie žmonių invazijos nepageidauja.

Ką matė "Apolono 17" astronautai

Daktaras Edvinas Raisa be užuolankų rašo, kad erdvėlaivio "Apolonas 17" astronautai susidūrė su Mėnulio gyventojais, kurie juos privertė nešdintis. Maža to, planetos šeimininkai įrodė žiną, iš kur atkeliavo neprašyti svečiai.

Tad kas ten įvyko?

Važinėdami "Roveriu" Mėnulyje, astronautai pastebėjo nedidelį, gal kokių trijų jardų kupolo pavidalo statinį, iš kurio staiga pasipylė kažkokie į vėžius panašūs padarai. Jų buvo apie tuziną. Tos būtybės nemėgino atakuoti svečių transporto, tačiau, privažiavus arčiau, "Roveris" atsisakė jiems paklusti, tiesiog "užgeso". Situacija pasidarė įtempta. Ir tuo metu per artimąjį ryšį astronautai išgirdo kažką jiems sakant lotynų kalba. Kadangi nė vienas jų tos kalbos tiek nemokėjo, kad galėtų susikalbėti, žodžius perdavė į Hiustoną, iš kur greitai gavo vertimą. Astronautams buvo pasakyta, jog jie įsibrovė į svetimą teritoriją, todėl jiems reikia grįžti namo. Astronautų mėginimas susikalbėti buvo atmestas ir pakartotas įsakymas. Paskui "Roveris" staiga pradėjo veikti, ir astronautai paskubomis nuvažiavo prie "Apolono". Greitai jiems iš Hiustono atėjo įsakymas jokių neužfiksuotų žinių apie tai, ką matė, neperdavinėti.

Žinia apie Mėnulyje esančią civilizaciją tuoj pat buvo paskelbta valstybės paslaptimi. Buvo nuspręsta, jog tokios žinios paviešinimas gali turėti nenuspėjamų pasekmių. Naujiena, kad visai šalia yra kažkokia paslaptingų galių turinti civilizacija, kuri žino, iš kur pas ją atvyksta nekviesti svečiai (tai paliudijo lotynų kalba), gali sukelti didelę paniką, baimę, žmonės gali pasijusti nevisaverčiai, nesaugūs, gali sugriūti nustatyta valstybių tvarka.

Į Žemę kosmonautai grįžo laimingai. Tačiau liko klausimas: ką daryti toliau? Su kuo jie iš tikrųjų susitiko Mėnulyje? Su tikrais jo gyventojais, su ateiviais iš kitų planetų ar pasaulių? O gal su užsimaskavusiais rusais, kurie gal jau ten įkūrė slaptą automatų koloniją? Tyrinėjant perduotą lotynišką kalbą, buvo nustatyta, jog ji sklido ne iš žmogaus gerklės, o iš mašinos.

NASA nusprendė nesustoti. Buvo skubiai parengtas žvalgybos aparatas "Lunar Skaut" ir slapta pasiųstas į Mėnulį 1973 metų pavasarį. Jis nusileido arti tos vietos, kur buvo nutūpęs "Apolonas 17", ir nukeliavo į jau žinomą vietą, kur astronautai buvo susidūrę su nežinomomis būtybėmis. Sekimo aparatūra stebėjo aplinką. Tačiau priartėti prie "gyvenamosios vietos" jam irgi nepavyko - pakeliui ryšys su aparatu nutrūko. Orbitos modulis perdavė į Žemę koduotą signalą: "Išsilaipinti Mėnulyje draudžiama. Jėgos įrodymas įvyks 15.00 GMT" - ir nurodytos vieno nacionalinio parko koordinatės.

Jėgos pademonstravimas

Nurodyto laiko visi laukė su didžiausiu nerimu. Kas bus? Gaisras? Sprogimas? Audra?

O atsitiko visai kas kita: keturių hektarų parko plote medžiai pirma neteko smulkių šakų, paskui stambių, liko stovėti pliki medžių stuobriai...

Ekspertai nusprendė, jog žmonės tapo gravitacinio ginklo panaudojimo liudininkais. Teko pripažinti Mėnulyje esančios civilizacijos nežemišką kilmę ir tai, kad ji Žemei gali kelti didelę grėsmę.

Įvairių mokslo sričių analitikai pradėjo sudarinėti tarpplanetinio konflikto situacijos scenarijų. Visi priėjo prie vieningos nuomonės, jog reikia stengtis tokio konflikto išvengti. Tos paslaptingos civilizacijos elgesys leidžia spręsti, jog ji yra uždara, nesistengianti bendrauti ir pasiryžusi ginti savo teritoriją. Kiek ji išsivysčiusi - sunku pasakyti, tačiau jų pademonstruoti sugebėjimai Žemės gyventojus įspėja elgtis labai atsargiai, nedaryti jokių provokacinių veiksmų.

Ir amerikiečiai paliko Mėnulį! Žinoma, reikėjo pasaulio visuomenei paaiškinti priežastis. Todėl buvo pasakyta, jog Mėnulis nekelia jokio susidomėjimo, tad tuščiai švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus neverta.

Tačiau tuo pačiu metu buvo užmegzti kontaktai su rusais. Paaiškėjo, kad jie irgi Mėnulyje susidūrė su ten esančios civilizacijos atstovais, kurie ir juos pasiuntė namo.

Vairuotojo prisiminimai

Jis buvo kosminio aparato "Lunochod 2" vairuotojas. Štai ką jis pasakoja: "Mes susidūrėme su kažkuo visiškai netikėtu, nesuprantamu. Nors, kai dabar galvoju, man atrodo, kad to projekto vadovai seniai spėjo Mėnulį esant apgyvendintą.

Antraip kam būtų reikėję ant "Lunochodo" įtaisyti du kulkosvaidžius? Mes, vairuotojai, to nesupratome, o klausinėti nederėjo.

Aš vairavau "traktorių" (taip mes tarpusavyje vadinome "Lunochodą"), šalia buvo porininkas. Jis pirmas ir atkreipė dėmesį į keistą darinį. Kur ir kaip važiuoti, sprendėme ne mes, o mokslininkai. Jie pasikalbėjo ir nusprendė, kad reikia prie to objekto privažiuoti arčiau. "Traktoriaus" vairavimas - reikalas nepaprastas: sumažėjusi trauka, o svarbiausia - trijų sekundžių signalo pertrauka vertė viską daryti nepaprastai atsargiai. Įstrigsi - pastūmėti nebus kam. Ir nesuremontuosi. Todėl tuos penkiasdešimt metrų, kurie mus skyrė nuo objekto, įveikėme daugiau nei per valandą, nors kelias buvo stebėtinai lygus.

Kas penkias minutes sustodavome ir žiūrėdavome į objektą. Mūsų spėlionės palaipsniui virto įsitikinimu - prieš mus buvo dirbtinis statinys! Labiausiai jis priminė eskimų sniego namelį - kokių dviejų metrų skersmens pusiau sferinis kupolas!

Likus iki jo dešimčiai metrų "traktorius" sustojo, ir mokslininkai pradėjo karštai ginčytis, ką daryti toliau. Nusprendė pranešti projekto vadovams. Iš viršaus gavome įsakymą, laukti ir nieko nedaryti.

Mes ir laukėme, kol atvyks vadovybė.

Po kelių minučių ekrane vaizdas pasikeitė: kupole tarytum atsidarė, o toliau nuslinko į šoną durys. Iš kupolo išėjo į vabzdį panaši būtybė, o galbūt - robotas. Jis priėjo prie "Lunochodo" ir ryšys nutrūko.

Per tą laiką atvyko vadovai.

Juostą, kurioje buvo užfiksuotas tas padaras, suko kelias dešimtis kartų. Aš įsiminiau visas smulkmenas. Greičiau ten buvo ne vabzdys, o kažkoks į vėžį panašus padaras, maždaug metro dydžio.

Mums, žinoma, buvo priminta apie asmeninį parašą - mes neturėjome teisės salėje pasakoti apie tai, ką matėme, ničnieko, net projekto nariams, pavyzdžiui, pamainos vairuotojams, jau nekalbant apie savo namiškius ar pašalinius žmones.

Išjudinti "traktorių" mėginome kelias paras. Ketvirtą dieną buvo gautas gana keistas signalas. Tai buvo ne "paveikslėlis" ir ne telemetriniai duomenys.

Signalo šifravimu užsiėmė įvairiausi padaliniai. Kiek girdėjome, iššifravo specialiųjų tarnybų šifruotojai. Pasirodė, jog tik reikėjo suprasti, kad signalą reikia šifruoti pagal vieną lotyniško alfabeto kodą. Tai nustačius, viskas atsistojo į savo vietas: perskaitėm siųstą tekstą, pateiktą senąja lotynų kalba. Mes buvome paskelbti nepageidaujamais asmenimis "persona non grata", Mėnulis - suverenia "dangaus gyventojų" teritorija. Bet koks nesankcionuotas išsilaipinimas Mėnulio paviršiuje bus laikomas agresijos aktu.

Suprantama, jog tuo buvo sunku patikėti: pranešimas Žemės kalba! Ir dar tokia sena, jau mirusia! Buvo nutarta, jog čia kažkieno kvailas pokštas, suvaidinant, jog tai atėjo iš Mėnulio. Aišku, patikėti tokio mistifikatoriaus buvimu irgi buvo sunku, tačiau dar sunkiau sutikti, jog ten, Mėnulyje, kažkoks vėžių giminės padaras aiškinasi su Žemės gyventojais santykius klasikine senąja lotynų kalba. Patikrinus visas grandis, jokio kvailo pokštininko nustatyti nepavyko.

Paskui buvo pradėta skubiai ruošti naują "Lunochodų" seriją, jie jau buvo ne "traktoriai", o greičiau "tankai". Ant jų jau stovėjo ne kulkosvaidžiai, o kur kas galingesni ginklai. Jie iki šiol laikomi paslaptyje, todėl apie juos nekalbėsiu. Ir korpusas toks, kad jo lengvai neįveiksi. Mes juos išbandėme poligone, "įveikdami galimą priešą" iš skirtingų nuotolių. Kruopščiai, įtemptai ruošėmės trejus metus. Konstruktoriai "tankus" užbaigė, kol galų gale jie jau iš mašinų tapo karo dievais. Valstybiniame priėmime buvo patvirtinti iš jų keturi vienetai. Ruošėmės, bet širdyje buvo neramu.

Tačiau septyniasdešimt šeštaisiais projekto plėtra staiga buvo nutraukta. Mums leido suprasti, kad nei dabar, nei ateityje panašaus darbo nebus. Galiausiai, pareikalavę paskutinio parašo, mus paleido "į visas keturias puses". Aš iškarti įsidarbinau taksi parke. Gaila? Žinoma. Bet, antra vertus, jau geriau taip. Be karų!" - baigė pasakojimą Andrejus, buvęs "Lunochodo 2" vairuotojas.

Kur tiesa?

Nors šiandieninės JAV technologinis ir ekonominis išsivystymas leidžia kurti kur kas stambesnius aparatus, kalbėti apie Mėnulio kolonizaciją šalies valdžia atsisako ir nebetęsia Mėnulio eksperimentų. Kaip JAV vadovai, taupymo sumetimais, tačiau tokiu aiškinimu sunku patikėti. Knygos "Prarastas kosmosas" autorius Edvinas Raisa - geros reputacijos, į mistiką nelinkęs žmogus. Jis rašė tiesą, kurią patvirtino ne tik JAV, bet ir Rusijos Mėnulio tyrinėjimo projekto nariai.

Ar pavyks kada nors sužinoti, kas jie, tie Mėnulio gyventojai, taip atkakliai giną savo teritoriją, bendraują su mumis senąja lotynų kalba? Gal jie kontaktavo su Romos imperija? Gal jie gali apsilankyti Žemėje? Gal Romos, o anksčiau senovės graikų mitologija apie dieviškąjį panteoną, turi realių įvykių pagrindą? Gal tai tikrai kokia anticivilizacija, kurios agentai ir šiandien yra tarp mūsų. Tuomet kyla du svarbūs klausimai.

Pirma: ar šiandieninė žmonių civilizacija Žemėje tikrai yra nesaugi? Tai kodėl mes visu balsu įvairiausiais būdais kasdien perdavinėjame signalus apie savo buvimą visai Visatai? Juk vėliau ar anksčiau tie mūsų duomenys gali pasiekti ir grobuonis! Kaip mes nuo jų apsiginsime?

Antra: jeigu Mėnulyje esanti civilizacija nenori turėti su mumis jokių kontaktų, tai ar kitose planetose nėra ko nors panašaus? Ar susitiksime su jomis, atkakliai verždamiesi į kitas planetas? Štai nusileidę aparatai Marse kol kas jokios civilizacijos neužfiksavo. Tačiau kaip Žemėje, taip ir kitoje planetoje nėra kontroliuojamas kiekvienas paviršiaus metras. Todėl ir sklando mintis: ar tikrai tie JAV siunčiami aparatai į Marsą kažkaip sugedo? O gal jie pataikė nusileisti apgyventoje zonoje ir buvo atakuoti? Sunaikinti?

Kaip sunku žmonijai suvokti Visatos paslaptis! Juolab kad tie, kurie turi galimybių bent kiek jas atskleisti, slepia tai, kas svarbiausia!.. O mes tikimės atvirumo, gerų kontaktų su kitomis civilizacijomis! Juk visų pirma tarpusavio sutarimo reikėtų savoje planetoje.

Punk kultūra pradėjo formuotis JAV apie 1970 m. kaip atsvara tuo metu bepopuliarėjančiam glam rokui (rokui su pop muzikos elementais). Pagreitį judėjimas įgavo persikėlęs į Didžiąją Britaniją. Išskiriamos dvi punk judėjimo bangos: pirma (1976-1985) ir antra (po 1985). Pankroko aukso amžiumi laikomas aštuntojo dešimtmečio vidurys ir antroji jo pusė.

ISTORIJA

Punk kultūra pradėjo formuotis JAV apie 1970 m. kaip atsvara tuo metu bepopuliarėjančiam glam rokui (rokui su pop muzikos elementais). Pagreitį judėjimas įgavo persikėlęs į Didžiąją Britaniją. Išskiriamos dvi punk judėjimo bangos: pirma (1976-1985) ir antra (po 1985). Pankroko aukso amžiumi laikomas aštuntojo dešimtmečio vidurys ir antroji jo pusė.

IDEOLOGIJA

Pankų ideologijai rūpi individo teisė į laisvę ir mažiau apribotas gyvenimo būdas. Įprastinė pankų etika yra radikali ir atsisako susitaikymo su visuomenės normom.
Pankų politiniai įsitikinimai gali būti įvairaus spektro, tačiau dažnai pankai būna apolitiški arba laikosi kairiųjų pažiūrų. Judėjimui nemažai įtakos turėjo anarchistinė filosofija (Piotro Kropotkino, Phakio Beyo veikalai). Dažnai pankų įsitikinimai susiję su anarchizmu, anti-autoritarizmu, anti-nacionalizmu (nors yra ir pankų nacionalistų), anti-militarizmu(pacifizmu), anti-kapitalizmu, anti-rasizmu, anti-seksizmu, anti-heteroseksizmu, ekologija, vegetarizmu, gyvūnų teisėm.

IŠVAIZDA

Pankai siekia peržengti padorumo ribas, sukurti iššūkį, todėl naudoja teatrališkai atrodančius rūbus, kirpimą, kosmetiką, papuošalus, tatuiruotes.
Dažnai pankai vilki siaurus cigaretės formos džinsus, marškinėlius su iššaukiančiomis aplikacijom, odinius švarkus ar striukes (dekoruotus grupių logotipais ir ženkliukais), sportbačius, riedlentininkų ar kareiviškus batus.
Pankų mada įvairius daiktus adaptuoja estetinėms reikmėms: rūbai susegami žiogeliais, aprašinėjami markeriais ar kitokiais dažais, juodas šiukšlių maišas gali tapti suknele ar sijonu. Oda ir vinilas taip pat naudojami, galbūt dėl savo sąsajų su seksualine praktika.
Tradicinė pankų šukuosena - „skiauterė", nudažyta ryškia, nenatūralia spalva. Pankai naudoja žiogelius ir skutimosi peiliukus kaip papuošalus, dažnai parodo savo simpatijas tam tikrai grupei ar idėjai, įsisegdami ženkliuką ar užsisiūdami lopą su logotipu, atspindinčiu idėją (pavyzdžiui, ankstyvieji pankai dažnai naudodavo svastikos simbolį, kad sukeltų šoką, tačiau dabar dauguma pankų yra antirasistai ir verčiau segasi nubrauktą svastikos simbolį).
Kai kurie pankai yra nusiteikę prieš bet kokią madą, ir teigia, kad vienyti turi muzika, o ne mada. Tai dažniausiai pastebima hardcore punk subkultūroje.

GYVENIMO BŪDAS

Tipiškas pankas yra baltasis vidutinės klasės atstovas. Subkultūroje dominuoja vyrai, išskyrus riot grrrl judėjimą. Nors pankai dažniausiai yra anti rasistai, subkultūroje dominuoja baltieji.
Yra pankų elgetų, benamių, freganų, skvoterių, ir gyvenančių kitais visuomenėje nepopuliariais būdais.
Kelios pagrindinės figūros pankų judėjime mirė nuo narkotikų per dozavimo ar savižudybių. Lengvųjų narkotikų vartojimas gana paplitęs punk subkultūroje, išskyrus streitedžerių (angl. straight edge) judėjimą.

MUZIKA

Pankų muzika, vadinama pankroku, yra pats svarbiausias punk kultūros aspektas. Dažniausiai tai specifinė roko muzikos rūšis, nors kartais įtraukiami elementai ir iš kitų muzikos stilių. Dažnai pankrokas jungia nesudėtingas aranžuotes, ir šokiruojančius tekstus, kurie deklaruoja pankų vertybes. Pankrokas dažniausiai grojamas grupėse, yra neigiamas požiūris į solo atlikėjus.

ŠOKIS

Pankų subkultūroje išsivystė įvairių šokių stilių, kai kurie iš jų gali pasirodyti chaotiški ir grubūs. Kai kurie pankų koncertai atrodo kaip mažos riaušės. Šokio stilius, dažniausiai siejamas su punk judėjimu, yra pogo. Nardymas nuo scenos (stage diving) ir žmonių leidimas per rankas virš galvų (crowd surfing) siejami su pirmosiomis pankų grupėmis, tokiomis kaip The Stooges. Ska punk muzikos stilius propaguoja sumodernintą „skankinimo" versiją. Hardcore šokis išsivystė vėliau iš visų šių stilių. 

(parodija alkoholio reklamos draudimo tematika)

Nutarė kartą Rudnosiukas užsidirbti daug pinigų ir ėmė prekiauti kirviais. Iš pradžių žmonės nelabai tuos jo kirvius pirko, mat galvojo, kad šie instrumentai skirti tik malkoms skaldyti. Tada Rudnosiukas investavo į reklamą ir sukūrė trumpą filmuką, kuriame pavaizduota, kaip smagiai senovės lietuvio kirvis sminga į nesąmoningą kito lietuvio pakaušį. Pasikvietė dar pro šalį skridusius žąsinus, paprašė kad ir šie ką nors gražaus apie kirvius pažagsėtų. Žąsinai nebūtų žąsinai, mielai Rudnosiuko reklamą įgarsino žagsėdami - „Mus vienija kirviai ir krepšinis, aleliuja!" Ir kirvių verslo traukinys pajudėjo, sakant...

Ėmė Rudnosiukas savąją kirvių reklamą transliuoti per nacionalinę miško televiziją - nesvarbu, ar vaikiškų filmukų metu ar tiesiog per krepšinio varžybas. Prekyba suaktyvėjo žvėriškai, azarto pagauti krepšinio aistruoliai kirvius graibstė tiesiog nuo prekystalių, o milijonai Rudnosiukui tekėjo tiesiai į rankas.
Trynė meškinas rankeles ir galvojo, kaip čia padaryti, kad tie besmegeniai sirgaliai dar daugiau jo aštriųjų kirvukų nusipirktų. Ne po vieną, o po du, tris... Sau ir kaimynui... Ir nutarė gudrusis rudanosis, kad ir patys krepšininkai galėtų jo kirvius pareklamuoti: „Juk jie tokie stiprūs! Galėtų šie galiūnai po aikštelę lakstyti po kaklais pasikabinę mano gamybos kirvius! O už tai po varžybų gautų po aštrų kirvuką dovanų - sau ir savo vaikučiams!"
Kaip tarė Rudnosiukas, taip ir padarė. Krepšininkai žmonės paprasti - ką jiems pakabina, su tuo jie ir laksto... O televizijos sirgaliai tiesiog pašėlo iš laimės - kirvius nuo parduotuvių lentynų šluodavo tiesiog glėbiais. O varžybų metu, ypač jei saviškiai pralaimėdavo, Rudnosiuko kirvius sirgaliai tučtuojau paleisdavo į darbą. Miške atsirado net nauja krepšininkų liaudies patarlė - „atitiko kirvis galvą".
Bet štai vieną dieną atsitiko nenumatytas dalykas, kažkokie nesusipratėliai miško sanitarai - lapė Vėsa ir vilkas Matula nei iš šio, nei iš to nutarė uždrausti kirvių reklamą. Mat jiems ėmė rodytis, jog daugelis krepšinio sirgalių po rungtynių neišgyvena patirtų stresų. Anot sanitarų, perskelta galva labai kenkia sirgaliaus sveikatai. Be to, atsiranda priklausomybė nuo kirvio smūgio.
Tai išgirdę, kirvių specialistai tik juokėsi, rėkė ir žviegė - „mes be kirvių nenurimsim". Kiti sirgaliai ėjo gatvėmis uodegėlėmis mosuodami ir skandavo - „pakelk kirvelį ir sutraiškyk galvelį!"
Rudnosiukas irgi ne iš kelmo spirtas - kaipmat susivienijo su kitais kolegomis nacionaliniais kirvudariais ir ėmė protestuoti, aiškindamas, kad nuo šiol neberemsiąs nei krepšininkų, nei kitų judančių reklamos stendų, jei šie į aikšteles išbėgs nepasikabinę jo firminių, tautos pamėgtųjų kirvukų. Tada krepšinis bankrutuosiąs ir miško gyventojai nebegalėsią mėgautis pamėgtaisiais ašmenimis. Vsio zakono - šaukė Rudnosiukui pritardami sirgaliai ir mosavo išgaląstais kirviais...
Miške kilo baisi panika, riksmas ir staugimas, net vilkas su lape ėmė drebėti it epušės lapai, vien apie Rudnosiuko kirvius pagalvoję:
- Supyks Rudnosiukas ir mums šakės, - verkavo Vėsa.
- Ne šakės, o kirvis, - atsiduso vilkas Matula ir pridūrė, - gal leiskim, lapute kūmute, tiems sirgaliams išsižudyti, ma juos galas...
- Tu kaip nori, o aš kovosiu iki galo, - tarė lapė ir išdidžiai iškėlusi uodegą nuėjo miško takeliu.
Nuo to laiko jos niekas daugiau ir nebematė. Nebent tik giros aidas retsykiais atnešdavo gilią aimaną iš pelkių, kur net ir po pasaulio pabaigos varlės kurkė graudžią pasaką apie kažkada šioje žalioje planetoje gyvenusius kirvio ir krepšinio milžinus, kurie kažkodėl po truputį ėmė ir išsižudė.